Mano augintiniai: Čilės voverės arba degu 🐿

2019-09-11

Labas!

Ilgą laiką galvojau į tinklaraštį įtraukti daugiau savo gyvenimo ir kitų įvykių bei kalbėti ne tik apie kosmetiką. Pirmieji mano bandymai (ypač apie keliones) sulaukė didelio susidomėjimo, o ilgas pokalbis su viena skaitytoja pametėjo nemažai idėjų kitiems tokio tipo įrašams. Viena iš jų - gyvūnai! Tad šiandien labai noriu paplepėti apie degu.


KODĖL DEGU?

Visą gyvenimą norėjau burunduko (tai viena iš priežasčių kodėl blogas vadinamas būtent taip) ir voverių, bet prieš keletą metų burundukai buvo uždrausti, o voverės man pasirodė kiek per brangus gyvūnas - joms reikia tikrai didelių "apartamentų", o tokiems namuose nėra vietos. Todėl šią svajonę palikau tam laikui, kai jau gyvensiu savo namuose ir turėsiu svajonę - gyvūnų kambarį 😁 bet vistiek norėjau kažkokio graužiko. Žiurkėnus esu auginusi vaikystėje, bet norėjau kažko didesnio, žiurkių kvapas gąsdino (nors jau noriu ir jų, tas žiurkių protas yra kažkas nesuvokiamo), o kiti gyvūnai netraukė. Jūrų kiaulytės gąsdino savo triukšmavimu, triušiai laidų ir kitų dalykų graužimu 😀 liko degu - tikrai panašūs į voveres ir dar dieniniai!


KAIP MANO NAMUOSE ATSIRADO DEGU?

Pasidomėjau jais, viskas tiko ir patiko, įlindau į skelbiu.lt ir radau parduodamas dvi degutes. Jos buvo augintos tragiškai, tad išgelbėjau iš idiotų augintojų, kur jos buvo šeriamos tik avižų dribsniais ir saulėgrąžomis (abu dalykus reikia riboti!!!), gyveno mažame narvelyje su per mažu rateliu (didesnis netilpo, o jis būtinas, kad neiškryptų stuburas)...  Narvelis purvinas, vaikai pradžioj gąsdino degu, paskui gyvūnėliai jiems atsibodo, nes bijojo ir slėpėsi... Kiek supratau viena buvo įkandus šeimininkams, tai visi bijojo degu ir neskyrė jokios meilės. Kaip minėjau, net narvo netvarkė!

Auginu Cepą ir Cukrytę nuo gegužės, tai jos jau akivaizdžiai ramesnės, skanėstus iš rankų pasiima, bet vis dar bijo ir labai išsigąsta garsų ir staigesnių judesių. Tai pasakysiu sąžiningai - jokio malonumo jas auginti nebuvo. Nei paimsi ant rankų, nei pakasysi, nei paglostysi, nei pamyluosi, nei pagausi paleidus. Reikėjo įdėt daug darbo, kad jų situacija pagerėtų. Šiaip gailėčiausi jas pirkusi, bet džiaugiuosi vien dėl to, kad aš galiu joms garantuoti pilnavertį gyvenimą - didelį narvą, kitų degu draugiją, subalansuotą, pačios ruoštą maistą, ratuką, pramogas, į natūralias sąlygas kuo panašesnę veiklą (pvz. slepiu skanėstus, darau žaisliukus, narve vietomis keičiu priedus, kad būtų ką tyrinėti), krūvą šieno ir meilę, kuri tikrai jas pakeitė ❤

PRIEŠ IR PO. NARVAS DABAR PANAŠESNIS Į DŽIUNGLES IR SU DAUG DAUGIAU VEIKLŲ, NAMELIŲ, HAMAKŲ, KELIAIS RATUKAIS - NUOTRAUKA DARYTĄ PIRMĄJĄ JO ATSIRADIMO NAMUOSE DIENĄ.

Bet man, labai nekantriam žmogui, norėjosi kažko judresnio, todėl nusprendžiau į draugiją priimti dar dvi mergaites, bet tik tas, kurios pripratintos prie rankų. Degu grupėje facebook'e radau žmogų, kuris veisia degučius ir parduoda būtent tokius, kokių ieškau. Ir labai greitai jos atsidūrė pas mane. Pradžioj mažės bandė dominuoti, perėmė valdžią iš mano nedrąsiųjų degu, bet dabar visos sutaria puikiai. Mažylės net išmokė senbuves miegoti hamake, slėptis nameliuose (sename narve buvo baisus namelis, kurį išmečiau dėl kvapo ir išvaizdos, tai naujame narve jos bijojo lįsti į naujas slėptuves), valgyti šviežią maistą, kurį anksčiau ignoravo (pvz. degu su baltu kailiu dabar dievina agurkus ir morkas!). O anksčiau buvo svarbus tik ratukas - ant jo miegodavo, jame bėgiodavo ir niekas daugiau nedomino.

Tokia trumpa degu atsiradimo mano namuose ir gyvenime istorija. Labai tikiuosi, kad dar po kelių mėnesių galėsiu jums pasigirti, kad visas mano ketvertukas nebijo manęs, atbėga prie durelių ir laukia skanėstų bei paglostukų, kaip daro mano naujokės 😍

PIRMOJE NUOTRAUKOJE DALIS NARVO - TAIP JIS ATRODĖ PIRMĄJĄ SAVAITĘ

Jei bus įdomu, ateityje būtinai papasakosiu apie kitus savo gyvūnus - pavyzdžiui, gigantiškas Afrikines sraiges. Taip pat pametėsiu graužikų auginimo idėjų ir patarimų, tik duokit man žinot ar tai bus naudinga!

Rašyti komentarą

© BB. Design by FCD.