Lietuva - Lenkija - Slovakija - Lenkija - Lietuva. Penkta ir šešta diena

2016-08-28

Jau papasakojau apie pirmą, antrą, trečią ir ketvirtą savo kelionės dienas. Atėjo laikas pačioms paskutinėms, bet ne ką prastesnėms dienoms. Net pasakyčiau,kad palikusioms daugiausia įspūdžių ir privertusioms milijoną kartų pasakyti "vaau, žiūrėkit!". 


PENKTA DIENA

Prabudę ir susiruošę sėdome į mašiną bei gps'e nusistatę Oravos pilies koordinates pajudėjome į Slovakiją. Kodėl būtent šiandien? Nes labai lijo. Nors visas dienas oras buvo tobulas, penktosios dienos naktį pylė kaip iš kibiro. Kol ruošėmės lietus trumpam sustojo, tačiau įlipus į automobilį vėl pradėjo lyti. Važiuodami į Slovakiją žiūrėjom pro vandenyje skęstančius langus ir liūdėjom. Juk tokiu oru visai nesmagu vaikščioti po miestelius ir grožėtis pilimi. Tačiau priartėjus prie Oravos pilies taip, kad matėme ją gana aiškiai, kirtome lietaus debesį. Vieną sekundę pylė kaip iš kibiro, kitą jau važiavome sausu asfaltu. Kaip tyčia joks prastas oras nesugadino mūsų kelionės. 
Privažiavę pilį nuėjome pasižiūrėti bilietų kainas ir pasivaikščioti po Oravos apylinkes. Nusipirkę bilietus ir pasivaikščioję aplink pilies teritoriją grįžome į automobilių stovėjimo aikštelę užkąsti, mat iki ekskursijos pradžios turėjome beveik laisvą valandą. Mums valgant man aplink koją apibėgo pelytė ir pasislėpė prie mūsų mašinos rato. Visiems ją apžiūrėjus pelė nubėgo į kitoje kelio pusėje esantį mišką. Mielas padarėlis, kurių pilyse tikrai netrūksta. Likusį laiką išnaudojome pasivaikščiodami per pagrindinę gatvę, kurioje nupirkome magnetuką juos renkančiai močiutei ir gražių pakabukų - akmenukais pripildytų ir lyg vyno kamščiais užkištų stiklinių buteliukų. Sulaukę ekskursijos laiko užlipome prie pilies vartų, kur mus pasitiko "sargyba" - senoviniais sargybinių kostiumais apsirengę jaunuoliai. Už mūsų grupelę atsakinga jauną, entuziastinga gidė mums aprodė pilį, papasakojo apie bajorų, gyvenusių pilyje gyvenimus ir įpročius. 
Išėję iš pilies nuskubėjome į automobilį, kad nuvažiuoti į urvus. Važiuodami rinkomės į kurį urvą labiau norime - ledo ar stalaktitų ir stalagmitų. Vis dėl to išsirinkome pastarąjį. Pastatę automobilį ėjome gražiu mišku uolų apsuptyje, kelis kartus perėjome per elementariausius paprastus tiltelius skirtus kalnų upeliui kirsti, daug kur nusifotografavome, nes kraštovaizdis tiesiog gniaužiantis kvapą. Priėję urvą užlipome į aukštą kalną, kurio viršuje jis yra ir pasileidome į kelionę pasakišku urvu. Matėme daug augančių ir jau milžiniško didžio įvairių spalvų stalaktitų ir stalagmitų, požeminių ežerų ir salelių. Tikėjausi nuostabaus vaizdo, bet kad po žeme yra tokių lobių niekad negalvojau. Kadangi įspūdžių buvo begalo daug, noro patekti į ledo urvą nesumažino net nuovargis, juntamas po valandos laipiojimo olos viduje,  valandos trukmės ekskursijos po pilį ir neišsimiegojimo dėl pliaupiančio lietaus. Tačiau urvų darbo laikas labai ribotas, tad į ledo urvą nuvykti nepavyko. Grįžome į Krokuvą, tą patį kempingą, kuriame leidome pirmąsias kelionės naktis. 


ŠEŠTA DIENA

Paskutinė mūsų kelionės po Lenkiją už gabalėlį Slovakijos prasidėjo trijų šimtų kažkeliasdešimties kilometrų važiavimu į Varšuvos zoologijos sodą. Jos buvo įtrauktas į preliminarius mūsų kelionės planus, tačiau kabėjo ant mažo mažo plauko ir niekas nesitikėjo, kad vis dėl to sugalvosime aplankyti šį objektą. BET mes nusprendėme, kad į zoologijos sodą labai norim ir važiuoti verta. Kadangi aš vienintelė buvau tikrame zoologijos sode per pastaruosius dešimt metų, įspūdžiai buvo neišsemiami. Mano sesė iš viso pirmą kartą aplankė zoologijos sodą, o mes su tėvais esam buvę Kauno zooligijos sode kai buvau nugyvenusi vos kelis metelius. Tiesa, rudenį lankiausi Latvijos zoologijos sode, tad norėjau palyginti šiuos sodus. O lyginti yra ką - abu nuostabus, turintys milžinišką gyvūnų įvairovę ir stebinantys ja. Kadangi gyvūnų, kuriuos pamatėme yra begalo daug, papasakosiu tik apie top trejetuką. Visi šie gyvūnai mane sužavėjo identiškai, tad eilės tvarka čia nesvarbi.
Vos įžengus pro parko vartus išvydome baltųjų meškų teritoriją. Joje ką tik buvo prasidėjęs veiksmas - viena iš dviejų gyventojų pasiėmė skudurą, įmetė į vandenį ir su juo žaidė. Tiksliaus užsidėdavo ant galvos, panerdavo, o medžiagos gabalui nukritus nuo galvos jį po vandeniu ant jos vėl uždėdavo. Jei būtų laiko būčiau atsisėdusi ir visą dieną tą stebėjusi. Tikrai. Tačiau laiko nebuvo, tad judėjome toliau. Įėję į raganosio aptvarą maloniai nustebom - išvydom didelį šarvuotą gyvūną. Jos national geographic to vaizdo neperteiks. Didelis, galingas gyvūnas kėlė šiurpuliukus. Ypač tai, kad stovėjome nuo jo per metrą ir girdėjome net jo šnopavimą. Dar ir dabar prisiminus krečia šiurpas. Mielesnis raganosio variantas buvi dramblys. Seniai norėjau jį pamatyti, tačiau Latvijos zoologijos sode šio gyvūno nebuvo. Galiausiai išvydau ne vieną ir net ne du šiuos gyvūnus. Visus keturis. Ir dar jų pietų metu. Ilgai, tikrai ilgai stebėjome kaip arčiausiai mūsų esantys dramblys visiškai paprastai dorojo storą šaką apsukęs aplink ją straublį ir taip laužydamas į smulkesnius gabaliukus bei kišdamas į burną. 
Taip pat mane labai nustebino skruzdėdos dydis ir svoris. Visad galvojau, kad ji daugiausia septyniasdešimties centimetrų ilgio ir dvidešimties kilogramų svorio, tačiU mano matyta buvo 1.5-2m ilgio ir beveik šimto kilogramų svorio. Įspūdingas gyvūnas. Gaila, kad miegojo ir neparodė savo tikrojo dydžio išsitiesusi. 
Skruzdėdoms nei kiek neatsilieka ir bezdžionių elgesys. Labai nustebino kaip jos blusinėjo viena kitą - viena bezdžionė pirštukais rankiojo kitai blusas iš kailio. Begalo įdomus vaizdas.
Viena iš įdomiausiai paruoštų teritorijų yra vorų, tarakonų ir panašių gyvių. Visas pastatas atrodė lyg vienas didelis voro terariumas - pilnas kokoso atplaišų ir palmių kotų. Jame buvo sustatyti taip pat papuošti terariumai su skorpionais, vorais, vabalais ir panašiais padarais. Šiurpu, bet įdomu. 

Tokie mano įspūdžiai iš šešių dienų netolimos, bet turiningos ir daug apimančios kelionės. Pamačiau kalnus, urvus, uolas, senamiesčius, upes, daug gyvūnų... nuostabu! 

7 komentarai

  1. Rodos, kelionė tau iš ties labai patiko! Į tavo minėtąjį zoologijos sodą ir aš dabar labai užsimaniau, vien dėl dramblių. Buvus esu tik Kaune, jau gal kokius 6 kartus, bet, eh... Aišku, norėčiau labiau į safarį Afrikoj. Ai, gerai. Vėl į pievas nuėjau.
    Labai patiko įrašas!

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Taaaip, tikrai patiko atmetus tai, kad pasiilgau vaikino ir prailgo važiavimas automobiliu :D
      Odieve, safaris.. ir mano svajonė!
      Aaaačiū!

      Panaikinti
  2. Slovakija <3 Mano klasiokai vyko i ekskursija, bet as nevaziavau. Taciau, kaip noreciau pamatyti kalnus! Girdejau, tai kazkas nepaprasto.
    Noreciau pamatyti baltasias meskas. Jos man zavus padarai, nes yra balti, o tokiu kailiu gali pasigirti retas :D O skruzdedos nesu maciusi, butu idomu. Isvis idomi kelione \;D Pavydas, baltas pavydas...

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ah, dar pamatysi.
      IR AŠ NORĖJAU JAS PAMATYTI, PATIKĖK. IR NENUSIVYLIAU.

      Panaikinti
  3. oravos pily niekad apsilankyti neteko, tad smalsumo vedama paguglinau kaip ji atrodo - pasaka.. kaip is filmo kokio..♥ o varsuvos zoologijos sodas pagal tavo aprasyma isvis kazkas nerealaus pasirode!:D jau zinau kur tevams siulysiu vaziuoti kita vasara

    AtsakytiPanaikinti
  4. Džiugu, kad kelionė paliko pilną įspūdžių 😍😍 o aš zoologijos sodų pakęsti tiesiog negaliu. Žinoma norisi pamatyti tuos egzotinius gyvūnus, kurių lietuvoje nė su žiburiu nerasi, bet tie gyvūnėliai narvuose tokie nuskriausti atrodo. O dar kai pagalvoji, kad jie visas dienas priversti kęsti žmonių dėmesį 😦😦

    AtsakytiPanaikinti

© BB. Design by FCD.