Kelios merginos, nusprendusios dalyvauti laiškų rašymo programoje, minėjo, kad tai pirmas kartas, kai joms tenka rašyti kažką panašaus į laišką ir prašė patarimų. Tad dalinuosi savo, manau, nemenka patirtimi - juk pati susirašinėju jau daugiau nei metus, turėjau daugiau nei penkiolika susirašinėjimo draugių ir šiaip dėžutėje turiu visą krūvą įvairiausių laiškų. 

Taigi pirmiausia reikia žinoti, kad yra du laiškų tipai - pirmasis laiškas ir atsakymas. Pirmąjį laišką rašyti sunkiausia, nes iš nieko reikia sukurti kažką, o rašant atsakymą galima daug išspausti iš laiško, į kurį atsakinėjama. 

Prabudau anksti. Geras dvi valadas varčiausi lovoje it koldūnas puode ir bandžiau prisiversti išlipti iš lovos. Ištyrinėjusi lubas, nulupusi nagų laką nuo nagų ir apsvarsčiusi visus "už" ir visus "prieš" (ir nesvarbu, kad pastarųjų buvo daugiau) išvirtau iš guolio. Apsisiaučiau minkštučiu, skalbinių minkštikliu kvepiančiu rožiniu chalatu, išsiviriau karštos kakavos su grietinėle ir šokoladiniais pabarstukais ir, įsispyrusi į tėčio kroksus nubėgau iki pašto dėžutės. Iš nekantrumo ir jaudulio drebančiomis rankomis lėtai pakėliau pašto dėžutės dangtelį ir įkišau nosį į tarpelį, per kurį paštininkas meta laiškus. Išvydusi dėžutės turinį šviesos greičiu ją atidariau, ištraukiau storut storutėlį voką ir nuskubėjau namo. Griuvau į pintą fotelį ir, gurkštelėjusi daug kakavos, atplėšiau voką. Man ant kelių nukrito kremo mėginukas, 3in1 kava ir arbatos maišelis. Apžiūrėjusi šiuos priedus perskaičiau laiškelį - po jo mano laimės lygis organizme pasiekė aukštumas.