Taigi, apsipirkę ir susidėję svarbiausius daiktus leidomės į kelionę. Tikėjomės važiuoti apie pusvalandį, bet važiavome visas dvi valandas - apvažiavome tris ežerus ir visi išpirkti privatininkų. O mes nei leisti pinigų, nei būti sodybėlėse nenorėjome. Čia man pasitarnavo Google - kaip gaila, kad anksčiau nepasidomėjau oficialiomis stovyklavietėmis... 😁 dėl to neapgalvojimo vietoje buvome gerokai po devintos vakaro. 

Bet galiausiai atvažiavom į Baltųjų Lakajų stovyklavietę prie Luokesų ežero. Stovyklavietė tvarkinga, rami, yra pavėsinių, laužaviečių, net lauko tualetas. Šalia buvo įsikūrusios trys kompanijos, bet anksti ryte liko tik viena, tad privatumo ir ramybės tikrai netrūko. 

Tik atvažiavus skubėjome pasistatyti palapinę, kad nereikėtų to daryti tamsoje. Mūsų palapinė trivietė su prieangiu daiktams, tad miego zonoje tilpome ir mes, ir brangiausi, svarbiausi daiktai - pagalvokit ir apie tai. Aš turiu kažkokią baimę ir visada daiktus laikau šalia, todėl didelė erdvė daiktams miegojimo "patalpoje" man garantavo ramybę ir geresnį miegą 😁

Pasistačius palapinę užkūrėme šašlykinę (ją pasiėmėme iš namų, bet yra ir įrengtų laižaviečių su vieta ieškaks, grotelėms) ir lengvai užkandome. Taip turistiškai, sumuštiniai su šprotais 😁

Pavalgius suvėrėme šašlykus ir daržoves ant iešmų. Mažas patarimas - padarykite tą namuose ir iešmus apsukine maistine / vaško plėvele - vietoje nereikės purvintis rankų. O tą darant tamsoje didelė tikimybė išsipurvinti ne tik rankas, bet ir suknelę, kaip kad nutiko man. 

Namuose paruošiau mažų bulvyčių kepimui žarijose - įpjoviau, įkišau gabaliuką sviesto ir apibarsčiau druska. Tokią bulvytę susukau į foliją. Žiauriai skanu! Tik kitą kartą imsiu dideles bulves - dauguma mažų sudegė, kol kepė mėsa. 

Pavalgius pasikepėme ir zefyrų - ir desertas, ir pramoga. Nežinau kaip jums, bet man zefyrų kepimas yra visiška egzotika, tą darau tik stovyklaujant arba per gimtadienį 😁 

Pavalgę dar pasėdėjome, pažaidėme kortomis ir, susitvarkę daiktus, persikėlėme žaisti žaidimų į palapinę. Mes turim lemputę, kurią galima pakabinti ant palapinės stogelio - labai patogus išradimas. Ir šviesa pasiskirsto tolygiai, ir nereikia eikvoti telefono baterijos. Taip pražaidėme iki geros 2-3 nakties ir tik nusprendėme miegoti, aplink palapinę pradėjo vaikščioti lapė. Nerealiai baisu nežinoti kas vaikšto už palapinės. O dar kai nori į wc! 😁 

Po smagių naktinų nuotykių miegojome kaip užmušti. Pliusas miegant palapinėje - rytais ji greitai įkaista, todėl pabusti ankstų rytą ir jį pradėti nuo puodelio kavos įmanoma net ir pelėdoms. Pabudome, užsivirėme vandens, pasidarėme kavos ir likučių fiestą - anksčiau minėti sumuštiniai ir zefyrai desertui. Noriu tokių rytų dažniau. Pasaka. 

Karštą dieną atvažiavus prie ežero būtina išsimaudyti. Šioje stovyklavietėje priėjimas prie vandens akmenuotas, slidus, tad eikite pro kairę pusę - vandenyje padarytas saugus takelis. Vanduo šiltas, skaidrus, labai gerai atgaivinantis. 

Likusią dieną praleidome žaisdami, plepėdami, gerdami kavą ir grožėdamiesi gamta. Tokios dienos būtinos kiekvienam žmogui - ramu, pamiršti visus rūpesčius, telefonus. O gamta tikrai labai graži 💓 dabar artimiausias planas grįžti bent dviems naktims.

Atsikėlėme apie 9-10 ryto, kad spėtumėme susitvarkyti daiktus ir sudėti juos į automobilį - išsiregistuoti reikėjo iki 11os valandos. Nesitikėjau, kad viskas užtruks geras porą valandų 😁 papusryčiavus ir susikrovus daiktus nusprendėme aplankyti Nidos švyturį. 

Iki švyturio ėjome apie penkioliką minučių. Keliukai veda per miškus ir gražius takelius į kalvą, ant kurios stovi trispalve papuoštas visoje Nidoje matomas švyturys. Dėl koronos į vidų įleisdavo tik po dvi kompanijas vienu metu, tad gerą pusvalandį laukėme savo eilės (atėjome tuo metu, kai ėjo visi - po mūsų žmonių nebebuvo 🙈). Bet verta! 

Norint patekti į vidų tenka įveikti 132 laiptelius ir kopėčias. Užlipus atsiveria gražus miškų ir vandenį vaizdas - vienoje pusėje banguoja jūra, kitoje - marios. Pasaka! 

Paskutinį kartą iš viršaus pasigrožėjus kraštovaizdžiu ėjome išsimaudyti jūroje. Atstumas panašus kaip iki švyturio - apie penkiolika minučių. Prie jūros nusipirkome ledų atsigaivinimui - buvo karštoka, bet vos suvalgius ledus susikaupė audros debesys ir visi poilsiautojai sukosi atgal. O mes - į jūrą! 😁

Greitai persirengėm ir nusprendėm neprarasti paskutinės progos išsimaudyti. O šį kartą ir bangos buvo nemažos, dėl kurių įlipti į ledinį vandenį nebuvo taip sunku. Bet kaip smagu maudytis jūroje vieniems, kai virš galvos juodi debesys ir toli toli girdisi griaustinis! 😁 

Išsimaudę ir sušalę ėjome link automobilio. Prie nakvynės namų, kuriuose apsistojome, yra gintaro muziejus - lauko ekspozicija nemokama, o ekskursija kainuoja berods 6 eurus (nesu tikra!). Pasižvalgėme po labai gražiai įrengtą kiemelį - jame padidinamųjų stiklų pagalba galima pažiūrėti į gintarų viduje įstrigusius gyvius, pasigrožėti senaisiais vikingų dirbiniais, įrankiais, papuošalais, gintaro šviestuvais. Užsukti bent kelioms minutėms tikrai verta. 

Po apsilankymo muziejuje užkandome ir, lyjant lietui, palikome Nidą. Man ji paliko labai didelį įspūdį - dar tikrai grįšiu. Noriu aplankyti ir saulės laikrodį, ir kitas kopas, ir plaukti dar vienu maršrutu, ir nakvoti jachtoje, ir dar kartą išsimaudyti jūroje bei pasivažinėti tokiais nuostabiais dviračių takais. 

Beje, pirma nuotrauka apačioje - tai Nidos namelių pavyzdys. Labai gražūs ir autentiški žvejų nameliai!

Švyturys 6eur

Ledai 5eur (ledai prie jūros kainuoja po 1,5eur arba 2,5eur 🙈)

Dieną planavome pradėti labai anksti, bet sugebėjome atsikelti tik 9 ryto. Klasika 😁 greitai išsivirėme košės, išgėrėme po puodelį kavos, į kuprinę įsimetėme butelį vandens ir maisto dėžutę su pietumis bei, išsitraukę dviračius, pradėjome savo kelionę iki Negyvųjų kopų. 

Atstumas nei didelis, nei mažas - 18km į vieną pusę. Man 36km yra pakankamai daug, pradžioje bijojau neįveikti arba grįžti pikta ir pavargusi, bet iki pat Negyvųjų kopų veda gražus dviračių takas. Mūsų laukė vos kelios įkalnės - visos įveiktos be didelių problemų, tik važiuojant atgal vienos jau nebeatlaikiau 😁 bet reziumė - šiame maršrute kilometrai beveik nieko nereiškia. O važiuojant per mišką galima sutikti ir gyvūnų - man prie kojos glaudėsi tikrų tikriausias meškėnas.

Atvažiavus reikėjo susimokėti už bilietus. Įėjimas kainuoja 5 eurus vaikui, 3 eurus studentui ir nemokamas moksleiviams (turėkit pažymėjimus!). Kainų moksleiviams nerašo, būtinai klauskit - jei to nepadarytumėme, būtume sumokėję 10 eurų, o dabar įėjome nemokamai (nors mes abiturientai, pažymėjimai galioja iki 08.31).

Vaizdas - pasakiškas! Tenka šiek tiek pavargti lipant į dvi milžiniškas kopas (didžioji kelio dalis per smėlį), o kur dar kepinanti saulė (pasirūpinkit SPF - didžiausia mūsų klaida jį pamiršti, savaitę po kelionės skundėmės nudegimais). Bet vaizdas viską atperka! Vienoje pusėje marios, kitoje - banguojanti jūra. Ta kopų augmenija, smėlis, saulė, mėlynas mėlynas dangus. Jeigu ne karštis, mielai likčiau ne valandai, o pusdieniui.

Kad įsivaizduotumėt kopų dydį turiu vieną faktą - ar žinojot, kad po Negyvosiomis kopomis 1675–1854 buvo užpustyti net keturi Naglių kaimai? 

Nusileidus nuo kopų už 3-4 eurus (neužsirašiau ir dabar tiksliai nepamenu) nusipirkome ledų atsigaivinimui, pasinaudojome tvarkingais wc - atgavus jėgas vėl galėjom sėstis ant dviračių 😀

Grįžtant namo ir vėl stojome tik vieną kartą - Preiloje, šalia gražių kapinaičių (ten pat stojome ir važiuojant į priekį). Papietavome, šiek tiek pailsėjome ir numynėme likusius 8km su mintimis apie laukiančią jūrą 😁

Man kopos paliko vieną didžiausių įspūdžių, patirtų per tas tris dienas - jos tikrai įspūdingos. Sunku įsivaizduoti, kad po jomis slepiasi keturi kaimai, kad toje teritorijoje žmonės kūrė savo gyvenimus.

Grįžę į nakvynės namus ir vėl užkandome bei draugiškai nutarėme pailsėti ir išbandyti TUK TUK paslaugas. TUK TUK - tai Indijoje, Tailande, Vietname naudojami motociklai su kabina, skirti vežti keleiviams. Kelionė nuo uosto (centro) iki pagrindinio jūros pliažo kainavo 5 eurus dviems žmonėms. Kaina didelė, bet įspūdžiai patys geriausi. 

Atvažiavus prie jūros išsiskleidėme skėtį, pasitiesėme pledą, pagaliau išsimaudėme - gaila tik to, kad jūra buvo labai rami. Lyg ežeras. Tiesa, vėjo irgi nebuvo, saulė kepino, tad suskleidėme skėtį, pridengėme jau nudegusias vietas, sugulėme degintis ir... užmigom. Aš miegojau apie valandą, bet kojos kaip buvo baltos, taip ir liko 😁 pabudus susirinkome daiktus, paskambinome TUK TUK vairuotojui ir grįžome į nakvynės namus vakarienės.

Valandą atsipūtus nuo saulės ir pavalgius nusprendėme išeiti anksčiau ir pasivaikščioti iki jūros, kad atsisveikinti su saule ir pasigrožėti paskutiniu saulėlydžiu. Užtrukome apie pusvalandį ir dar spėjome užsiimti vietas terasoje. Užsisakėm gėrimą, atsisėdom ant sėdmaišių, apsikabinom ir labai smagiai palydėjom saulę su pažadu sugrįžti 😁 

Grįžome vėl pėščiomis, dar šiek tiek pavakarojom ir po tikrai varginančios dienos užmigom net nespėjus patogiai atsigulti 😁

Taigi, antros dienos išlaidos labai minimalios:

TUK TUK 10eur

Ledai 4eur

Gėrimas 4eur

Taigi, prieš kelionę pasirūpinau vasariškesniais outfit'ais - per egzaminus net nepastebėjau, kad vasara jau įpusėjo ir visur prasidėjo vasaros sezono išpardavimai 😁 Įsiijau suknelę, skirtą pajūriui, ir porą šortų kelionei dviračiu. Aaa kaip seniai norėjau gražios suknelės! Viskas pagal planą. Pasigaminome maistą, kad reiktų kuo mažiau stovėti prie puodų ir išlaidauti kavinėse (o dar ir viena diena skirta kelionei dviračiu per miškus ir miškelius, kur nėra jokių kavinių), susidėjome daiktus ir ankstų antradienio rytą išvažiavome. 

Mes važiavome iš Vilniaus, tad kelionė užtruko visas penkias valandas, neskaičiuojant kelimosi keltu - 369km ne juokas. Išvažiavom aštuntą, planavom įlipti į 14 valandos keltą (be skubėjimo, su sustojimu papusryčiauti ir prasijudinti), bet stojom tik kartą kažkur degalinėje už Kauno ir galiausiai Klaipėdoje prieš pat keltą užsukom atsiimti mano kvepalų 😁 taip jau nutiko, kad už keltą susimokėjome šiek tiek po vidurdienio - sutaupėme daaaug gražaus laiko. 

Keltu plaukėme apie 15 minučių. Jei plauksit, pasirūpinkite maistu žuvėdromis - jos atskrenda labai arti ir rodo įvairius pasirodymus, bandydamos pagauti mėtomus pietus 😁 deja, bet nesusiprotėjau pafotografuoti - trumpą iškarpą pamatysit mano ig @burundukasesu highlight'e "Nida". Bet verta! Ypač vaikams.

Persikėlus keltu laukė dar beveik valanda kelio per visą Kuršių Neriją iki paskutinio miestelio - Nidos. Savo nakvynės namus "Kąstytis" pasiekėme gerokai prieš registracijos laiką (čia įsiregistruoti galima nuo 15os valandos, išsiregistruoti būtina iki 11val.), tačiau žinojome, kad daiktus galima palikti registratūroje arba automobilyje ir apsižvalgyti. Bet mums atvažiavus kambarys jau buvo sutvarkytas, tad greitai susinešėme daiktus, suvalgėm po porą mini kibinukų ir bėgom prie marių, matomų nuo "Kąstyčio".

Trečioje nuotraukoje matot vaizdą, kurį mes matėme kiekvieną rytą, nusileidę nuo laiptelių - marias, tiltą, pilną žvejų, ir katamaranus. Katamaranai papuošti lyg mašinėlės, tad labai smagu pusryčiauti ir žiūrėti į plaukiojančius automobilius 😀

Taigi, nusileidus nuo laiptelių iki paminėto tilto ir pasukus į dešinę atsiveria visa Nidos prieplauka - iki jos vos kelios minutės kelio pėsčiomis. Pasigrožėjome prieplauka ir mariomis, apėjome visą miestelį, nusipirkome ledų ir vėl grįžome pasigrožėti laivais. Pasidomėjome plaukimo laivais ir ekskursijų kainomis (suaugusiems - 10 eurų, vaikams nemokamai. Dažniausiai! Pigiau nematėme, bet matėme laivų, su kuriais suaugusiems valandos ekskursija kainuoja 11 eurų, bet skirtumas nedidelis) bei nusprendėme nueiti bent pasigrožėti seniai matyta ir išsiilgta jūra.

Nuo "Kąstyčio" iki jūros pėsčiomis maždaug pusvalandis kelio, dviračiais apie 15 minučių - tik dėl kalnuotos vietos. Nusprendėme važiuoti dviračiais (jei imate savo dviračius pasirūpinkite užraktu! Mes pamiršome raktelį ir teko mokėti 10 eurų už poros eurų vertės užraktą 😁) ir grįžti į vakarinį plaukimą bei laive palydėti saulę. 

Jūra šiek tiek bangavo, oras - nuostabus, žmonių daug mažiau, nei visų lankomoje Palangoje. Yra nemokami gultai bei skėčiai, erdvios persirengimo kabinos, terasa su kavine-baru, nemažai suoliukų. Pasaka! Dėl laiko trūkumo ir maudymosi reikmenų nepasiėmimo tik pasivaikščiojome pakrante, pabraidėme ir prisirinkome kriauklyčių nuotraukų rėmelio, kurį gavau per gimtadienį, DIY projektui. 

Prie jūros užsibuvome per ilgai, tad teko LABAI skubėti namo persirengti (norėjau plaukti su suknele ir pasidaryti gražių nuotraukų 😁) ir tada lėkti į laivą. Vos spėjome! Atvažiavome paskutinę minutę, bet spėjom į vienintelį medinį laivą. Išsirinkome jį, nes vaikinas prisiminė kažkada juo plaukęs ir norėjo pakartoti. O aš norėjau ne modernaus laivo, o piratų! Ir nepatikėsit, mums išplaukus laivo kapitonas tikrai iškėlė piratų vėliavą 😁

Plaukėme valandą palei pakrantę link Kaliningrado (priplaukėme iki pat sienos su Rusija) ir klausėme  ekskursijos - papasakojo apie Nidos švyturį, Parnidžio kopas, Saulės laukrodį, Sklandytojų kopas, santykius su Rusija. Labai smagus jūreivis informavo apie gamtosaugos taisykles - priminė nelaipioti ant aptvertų kopų, nes jos ir taip slenka. Prieš 30-40 metų jų aukštis buvo 70 metrų, o dabar vos siekia pusšimtį. 

Įspūdžiai patys geriausi, būtinai paplaukiokit laivu - rekomenduoju rinktis autentiką ir plaukti su piratais. 

Na ir pirmą vakarą užbaigėme vakarieniaudami ant minėtojo tiltelio prie namų. Pavakarojome iki pirmos nakties, grįžome į namuką, išgėrėme kavos ir nuėjome miegoti, nes planavome keltis anksti ryte ir leistis į žygį dviračiais. 

Plaukimas laivu 20eur

Dviračio spyna 10eur

Ledai 2eur

Pienas kavai ir pusryčiams 1eur

Viso: 33eur

Nakvynė (dvi naktys) 150eur

Kuras automobiliui 80eur (kuro liko, tad jei planuojatės tikslią kainą turėkit tą omeny)

Viso: 272.7eur

Viso: 305,7eur - tiek mums kainavo bendros išlaidos visoms dienoms ir pirmosios dienos pirkiniai bei pramogos. 

Įspūdžių daug, įrašas gautųsi per ilgas, jeigu viską sudėčiau į vieną, tad išskirstau į tris dalis - tiek, kiek buvo dienų. Likusios dienos pasirodys jau greitai! 😍

Labas!

Noriu papasakoti apie savo dekoratyvinės kosmetikos pasirinkimus šiltuoju metų laiku. Juk kai karšta svarbu neapsunkinti odos, o lengvai pasigražinti kartais norisi, tiesa? Man daugiausia bėdų kyla su veido maskavimu - nesinori apkrauti veido ir prakaituoti, bet raudonį sulyginti būtų neblogai. O dar ir turiu keletą makiažo pagrindų, kurių galiojimas į pabaigą ir per vasarą jų nesunaudosiu dėl veido apkrovimo, tad nusprendžiau BB kremą pasigaminti pati.

BB kremui reikia:

Sveikos!

Savaitgalį noriu pradėti nuo puikiai savaitgaliui tinkančio aromato - lengvo, pudrinio, vaisinio ir gėliško vienu metu. Tobulas kvapas tingiam savaitgalio rytui, kavos gėrimui terasoje ar pasivaikščiojimui gamtoje. Tai mano jau spėto pamilti dizainerio Vince Camuto kūrinys "Fiori".

Viršutinės aromato natos - nektarinai, rožinis greipfrutai, Bellini kokteilis. 

Vidurinės aromato natos - vilkdalgiai, frezijos, jazminai. 

Bazinės aromato natos - santalai, gintaras, muskusas, kedras. 

Kvepalų pakuotė tokia pati, kaip ir kitų moteriškų dizainerio kvepalų - storo stiklo, sunki, prabangi, su nuostabiu dangteliu. Ant viršaus yra medalionas, kurį drąsiai galima užsiverti ant grandinėlės ir nešioti 😁

Pasikvepinusi labiausiai jaučiu rožinį greipfrutą - citrusinį, saldoką aromatą, persimaišiusį su nektarinu. Po kurio laiko išryškėja gėlių mišinys, sukuriantis lengvumo, moteriškumo vaizdinį. Kvepalams nusėdus ant odos atsiranda ir sunkesni aromatai - gintaro, muskuso, kedro, santalo. Ir jie išryškėja taip gražiai, kad kiekvieną galiu užuosti atskirai, o bendras aromatas kerintis. Nemeluoju.

Aš jau bandžiau vienus Vince Camuto kvepalus - "Amore". Ir "Amore", ir "Fiori" laikosi labai gerai - apie 8 valandas. Juos užuodžiu ne tik aš, bet ir aplinkiniai, nes yra lengvas šleifas. Kvepalai, pelnantys daug pagyrų ir komplimentų, sakančių, kad kvepiu labai moteriškai 😁

Mano kvepalai iš Eurokos advento kalendoriaus. Pilną pakuotę galite įsigyti Eurokos fizinėse arba internetinėje parduotuvėje.